Angelų varpai
Brugmansijos ( Brugmansia ) – vienos iš mylimiausių vasarinių ir kambarinių gėlių. Genčiai priklauso 6 rūšys - aukštosios (B. arborea) , auksuotosios (B. aurea), raudonosios (B. sanguinea), kvapiosios ( B. suaveolens) brugmansijos, taip pat B. versicolor ir B. vulcanicola, kurios savaime auga tropinėje ir subtropinėje Pietų Amerikoje. Tai krūmai arba iki 5 m aukščio medeliai didžiuliais svyrančiais trimito formos žiedais. Dažnai brugmansijos vadinamos tiesiog “Angelų trimitais”. Rūšiniai ir hibridiniai augalai skiriasi žiedo forma, spalva, dydžiu, pasvirimo kampu ir pan. Žiedai maloniai kvepia ir vilioja vabzdžius, tačiau juos apdulkinti gali ne visi. Giliai siaurame žiede slypintį nektarą pasiekia tik specialiai prisitaikiusios rūšys su ilgais liežuvėliais. Brugmansijos dažnai painiojamos su savo giminaitėmis durnaropėmis, kurios taip pat auginamos mūsų gėlynuose.
Šiaurės Rytų Argentinoje savaime auga kvapiosios brugmansijos ( B. suaveolens ) didžiuliais svyrančiais žiedais. Iš jų išvesta labai daug kvapnių ir spalvingų hibridinių brugmansijų. Namuose dažnai auginamos ir aukštosios brugmansijos ( B.arborea ). Jų žiedai palyginti nedideli, vaisiai apvalūs arba ovalūs, prinoksta ilgoje rago formos ankštyje.
Brugmansijos mėgsta saulę ir šilumą, jas reikia saugoti nuo stipraus vėjo, nes stiebai lengvai lūžta. Dažniausiai auginamos namuose, o vasarą išnešamos į lauką ir įkasamos į lysvę arba laikomos balkone (terasoje, verandoje). Brugmansijos godžios, kasmet bent dalį žemių reikia pakeisti nauja ir derlinga arba labai dažnai tręšti (kas 1-2 savaites trašomis žydinčioms gėlėms). Kraštomis dienomis laistoma kasdien ir gausiai.
Galima ir paprasčiau - kibire prakirskite daug nykščio storio skylučių ir pasodinkite gėlę. Vasarą kibirą įkaskite gėlyne - šaknys per skylutes ras kelą į laisvę ir maitins augalą iki rudens. Rudenį kibirą reikia ištraukti, išlindusias šakneles nukirpti, pernešti į rūsį ir įstatyti į kitą kibirą arba vazoną.
Brugmansijos geriausiai peržiemoja vėsiame šviesiame kambaryje arba rūsyje (8-15oC). Šiltuose kambariuose ir oranžerijose žaliuoja visus metus, tik žiemą numeta keletą lapų. Vėsiame ir tamsiame rūsyje ar kitoje patalpoje numeta visus lapus. Rūsyje laistoma tik tiek, kad žemių gumulas neperdžiūtų, šviesioje laiptinėje laistoma retai ir negausiai (drėgmės trūkumą parodo nuleipę lapai). Šiltame kambaryje ar žiemos sode brugmansijos laistomos įprastai.
Jeigu per vasarą augalas labai daug užauga ir žiemai jį sunku pernešti į rūsį (kartais paprasčiausiai netelpa pro duris), galima jį apgenėti. Sutrumpinkite ilgiausias šakas, visai išpjaukite silpnas ar ligotas. Kai kurie augintojai brugmansijas nupjauna beveik iki pat sumedėjusios koto, palikdami trumpus stiebelius su 4-5 pumpurais. Šios gėlės genėjimo nebijo. Jeigu per vasarą brugmansija užaugo nedaug, neištįso, šakos sveikos ir tvirtos, genima pavasarį.
Brugmansijos ( Brugmansia ) – vienos iš mylimiausių vasarinių ir kambarinių gėlių. Genčiai priklauso 6 rūšys - aukštosios (B. arborea) , auksuotosios (B. aurea), raudonosios (B. sanguinea), kvapiosios ( B. suaveolens) brugmansijos, taip pat B. versicolor ir B. vulcanicola, kurios savaime auga tropinėje ir subtropinėje Pietų Amerikoje. Tai krūmai arba iki 5 m aukščio medeliai didžiuliais svyrančiais trimito formos žiedais. Dažnai brugmansijos vadinamos tiesiog “Angelų trimitais”. Rūšiniai ir hibridiniai augalai skiriasi žiedo forma, spalva, dydžiu, pasvirimo kampu ir pan. Žiedai maloniai kvepia ir vilioja vabzdžius, tačiau juos apdulkinti gali ne visi. Giliai siaurame žiede slypintį nektarą pasiekia tik specialiai prisitaikiusios rūšys su ilgais liežuvėliais. Brugmansijos dažnai painiojamos su savo giminaitėmis durnaropėmis, kurios taip pat auginamos mūsų gėlynuose.
Šiaurės Rytų Argentinoje savaime auga kvapiosios brugmansijos ( B. suaveolens ) didžiuliais svyrančiais žiedais. Iš jų išvesta labai daug kvapnių ir spalvingų hibridinių brugmansijų. Namuose dažnai auginamos ir aukštosios brugmansijos ( B.arborea ). Jų žiedai palyginti nedideli, vaisiai apvalūs arba ovalūs, prinoksta ilgoje rago formos ankštyje.
Brugmansijos mėgsta saulę ir šilumą, jas reikia saugoti nuo stipraus vėjo, nes stiebai lengvai lūžta. Dažniausiai auginamos namuose, o vasarą išnešamos į lauką ir įkasamos į lysvę arba laikomos balkone (terasoje, verandoje). Brugmansijos godžios, kasmet bent dalį žemių reikia pakeisti nauja ir derlinga arba labai dažnai tręšti (kas 1-2 savaites trašomis žydinčioms gėlėms). Kraštomis dienomis laistoma kasdien ir gausiai.
Galima ir paprasčiau - kibire prakirskite daug nykščio storio skylučių ir pasodinkite gėlę. Vasarą kibirą įkaskite gėlyne - šaknys per skylutes ras kelą į laisvę ir maitins augalą iki rudens. Rudenį kibirą reikia ištraukti, išlindusias šakneles nukirpti, pernešti į rūsį ir įstatyti į kitą kibirą arba vazoną.
Brugmansijos geriausiai peržiemoja vėsiame šviesiame kambaryje arba rūsyje (8-15oC). Šiltuose kambariuose ir oranžerijose žaliuoja visus metus, tik žiemą numeta keletą lapų. Vėsiame ir tamsiame rūsyje ar kitoje patalpoje numeta visus lapus. Rūsyje laistoma tik tiek, kad žemių gumulas neperdžiūtų, šviesioje laiptinėje laistoma retai ir negausiai (drėgmės trūkumą parodo nuleipę lapai). Šiltame kambaryje ar žiemos sode brugmansijos laistomos įprastai.
Jeigu per vasarą augalas labai daug užauga ir žiemai jį sunku pernešti į rūsį (kartais paprasčiausiai netelpa pro duris), galima jį apgenėti. Sutrumpinkite ilgiausias šakas, visai išpjaukite silpnas ar ligotas. Kai kurie augintojai brugmansijas nupjauna beveik iki pat sumedėjusios koto, palikdami trumpus stiebelius su 4-5 pumpurais. Šios gėlės genėjimo nebijo. Jeigu per vasarą brugmansija užaugo nedaug, neištįso, šakos sveikos ir tvirtos, genima pavasarį.
